Kultūra Joomla! - the dynamic portal engine and content management system https://pajuris.info/index.php?option=com_content&view=category&id=37&Itemid=87&lang=en Fri, 29 Mar 2024 15:02:55 +0000 Joomla! 1.5 - Open Source Content Management en-gb Karklės k. kapinės / Kryžiai https://pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=150%3Akarkls-k-kapins-kryiai&catid=37%3Akultra&Itemid=87&lang=en https://pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=150%3Akarkls-k-kapins-kryiai&catid=37%3Akultra&Itemid=87&lang=en There are no translations available.

titulinis

Raštas dėl Karklės k. kapinių įtraukimo į registrą (pdf)

 

Kryžių pavyzdžiai:

 

Metaliniai kryžiai (.rar)

Mediniai kryžiai (.rar)

Akmeniniai kryžiai (.rar)

]]>
sawyeris@gmail.com (Administrator) Kultūra Tue, 19 Mar 2013 10:04:19 +0000
Kukuliškės ir Karklės kiemų šnektos žodynėlis https://pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=81%3Akukuliks-ir-karkls-kiem-nektos-odynlis&catid=37%3Akultra&Itemid=91&lang=en https://pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=81%3Akukuliks-ir-karkls-kiem-nektos-odynlis&catid=37%3Akultra&Itemid=91&lang=en There are no translations available.

KUKULIŠKIŲ IR KARKLĖS KIEMŲ ŠNEKTOS ŽODYNĖLIS

(parengė B. Aleknavičius)

A

Antvardis – pravardė

Beveik visi Karklės kiemo žvejai turėjo savo antvardį.

Apušė – drebulė

Dreba kaip apušės medis.

Atvarslai – vadžios

Jonis timptelėjo atvarslus ir arklys sustojo.

Auštrinis – šiaurės rytų vėjas

Na ir užpūtė auštrinis!

B

Bagotyrius - turtuolis

Jonis Cvikas dirbo Giruliuose pas bagotyrių Gerlachą.

Baltas sviestas – kastinio sviestas

Su bulvėmis pritinka baltas sviestas.

Bambažolės – jonažolės ir kitos vaistažolės, užpiltos degtine

Jeigu sušąli – išgeri bambažolių ir nesergi.

Beigelis – riestainis

Kai mama grįždavo iš Palangos, visad parnešdavo beigelių, o Klaipėdoje jų nekepė.

Bertainis – šalinė

Šieną sukrovėm į bertainį.

Bėsai – žmonės, gyvenantys už Priekulės

Bėsuose žuvis vertės neturi.

Bilderis - paveikslas, fotografija

Viktoras numalevojo Marinkės bilderį.

Bylinis dalgis – trumpakotis dalgis

Bliūzė – palaidinė

Profesorius Marinkei atvežė šilkinę bliūzę.

Bonė – traukinys

Kai giria dar buvo neužaugusi, tai nuo mūsų tvoros matydavosi iš Klaipėdos į Girulius atpūškuojanti bonė.

Bragas – pastogė šienui krauti

Nuo Mauro rago iki Brenciaus brago.

Brangvynis – degtinė

Visą naktį durniojo vyrai prisigėrę brangvynio.

Butas – gyvenamasis namas

Pagaliau ir mes pasistatėme naują butą.

C

Cyrulis – vieversys

„Tu esi su cyruliu parlėkusi“,- sakydavo Tydekienė savo dukrai, gimusiai kovo 22 dieną.

Cviklynė – barščiai

Pietums išvirė cviklynės.

Č

Čėsnė – vaišės

Pasibaigus regatai, prasidėjo čėsnė.

Čiuoris – Kuršmarių žvejas

Pradėjus šalti, striktą tekdavo pirkti iš čiuorių.

D

Dalkotis – dalgiakotis

Martynas išėjo į krūmą ieškoti dalkočio.

Dimžiukas – kišenė

Kol žvejo kelnės šlapios, tai ir dimžiuke yr pinigų.

Dom – du

Važiavo susidėję su dom arkliam.

Drobiniai – marškiniai

Buvo taip karšta, kad vyrai į jūrą išplaukė tik su drobiniais.

G

Geistuolis – žmogus, norintis daug žinoti

Martynas Kalinskis buvo tikras geistuolis.

Geltonšarkiai – vokiečių SA kareiviai, taip vadinti dėl gelsvai rudos uniformos

1944 m. rudenį visus Kukuliškių kaimo žmones geltonšarkiai varė į Vokietiją.

Geraitis – ėriukas

Eik pažiūrėti, ką veikia geraitei.

Germėlė – morka

Vaikai darže prirovė germėlių.

Germėlynė – morkų sriuba

Šį kartą germėlynė labai skani.

Gropis – puodas

Vaikams privirė pilną gropį germėlynės.

J

Jakšis – kirvis

Martynas, išsigalandęs jakšį, išėjo į krūmą.

Juodšarkiai – vokiečių SS kareiviai, taip vadinti dėl juodos uniformos

Jūrinis – vakarinis vėjas

Ir papūtė jūrinis.

K

Kardės, kardelės, kardikės – vežimo kripės

Mūsų kardikės žaliai dažytos, paties tėvelio pasidarytos.

Kaska - skarutė

Į bažnyčią išėjo su balta kaska.

Kedelis – sijonas

Urtė pasisiuvo naują kedelį.

Kerna – sviesto muštuvas

Atnešk kerną ir supilk šmantą.

Kiaulikis – kankorėžis

Einam kiaulikių parinkti.

Kiemas – kaimas, gatvė

Vaikai tik pavalgė ir lekia į kiemus.

Kiocis – krepšys bulvėms

Prisikasiau ropių pilną kiocį.

Klėbinis dalgis – dalgis ilgu kotu ir dviem rankenomis

Sukritusiai žolei pjauti geresnis yr klėbinis dalgis.

Kleidė – suknelė

Mano kleidikė dailiai pasiūta.

Kliorinti ūdas – valyti nuo kabliukų seną masalą

Pats nuobodžiausias darbas – ūdų kliorinimas.

Kopūstynė – kopūstų sriuba

Kopūstynė verdama su mėsa.

Krasė – kėdė

Išlūžo krasės koja.

Kricoti – plaukti buriniu laivu prieš vėją

Ilgai užtrukom, kol parkricojom.

Krūmas – miškas, giria

Gražus buvo tas Krūmo ežeriukas.

Kruželė – puodelis

Išgėriau visą kruželę vandens.

Kukulis – kepalas

Keturis duonos kukulius iškepi, tai ir visam mėnesiui pakanka.

Kupeta – rugių guba

Nukirto rugius ir sustatė į kupetas.

Kurpė – ilgio matas, apytiksliai lygus anglų pėdai

Kurpiai – batai

„...Kad tie mano kurpiai...“ (prof. V. Falkenhanas)

Kūtė – tvartas

Nueik į kūtę ir pašerk kiaulikę.

L

Lencas – apytikriai vieno metro ūdų gino tarpas tarp ūdų kabliukų

Lencas po lenco ir visos ūdos jau vandenyje.

Lichnišmalis - ženklas jūroje su žibintu

Lovė – gelda duonai užmaišyti

M

Mačlyvas – naudingas, padedąs

Nuotrynų šaknys yr mačlyvos nuo širdies, nervų. Jas reik sudžiovinti, sutrinti ir gerti.

Meškinis – spiritas su medumi

Kaimynas pastatė butelį meškinio.

Meštakis – laumžirgis

Apsilesusios meštakiais vištos deda minkštus kiaušinius.

Moldas – lenta ūdoms krauti

Mulis – ženklas jūroje su vėlevėle

N

Nuobaigos – pabaigtuvės

Laukininkai jau švenčia nuobaigas.

Nuotryna – dilgėlė

Horstai, nupjauk nuotrynas, - pasakiau vakar sūnui, bet ar jis suprato, nežinau.

Nustragnoti – iškinkyti

Tik nepamiršk nustragnoti arklio.

O

Ožinis – pietryčių vėjas

P

Pakliupkynė – nebalinta daržovių sriuba

Visai dienai vaikams privirdavo pakliupkynės.

Pietinis – pietų vėjas

Jeigu pietinis pereina į sakšinį, bus lietaus.

Pyva – alus

Kai nėra brangvynio, gerai ir pyva.

Plakti – kulti rugius

Pasiplakėm rugių ir susimalėm ant girnų.

Plankums – biržė

Plankume sodindavome pušaites.

Plestekė – drugelis

Jei skraido plestekiai, tai kopūstai bus kirminiuoti.

Priestubis – priemenė

Daug ką laikome priestubyje.

Pūcė – pelėda

Visi ėjome į Labrenciškes žiūrėti pūcės (prof. V. Falkenhanas).

R

Ratai – vežimas

Susikrovėm, ką galėjom, į ratus ir išvažiavome.

Repečka, repežė – rupūžė

Repečką sudeginus užpilą reikia gerti nuo vėžio.

Rona – žaizda

Ropė – bulvė

Tai bent prisikasėme ropių!

Ropynė – bulvienė

Ropynė – mano mėgstamiausia sriuba.

S

Sakšinis – pietvakarių vėjas

Kai sakšinį pakeičia jūrinis, gintaro iškart padaugėja.

Saldus vanduo – gėlas vanduo

Saldį vandenį pasiimdavome plaukdami į jūrą.

Skelstas – dvišakis kabliukų laikiklis

Skyvis – lėkštė

Skyvis pasviro ir ropynė išsiliejo.

Skūnė – kluonas, daržinė

Skutena – žalios bulvės ar morkos nuoskutos

Slapta jūra – jūra, kurioje pučia nepastovios krypties vėjas

Slaptas vėjas – nepastovios krypties vėjas

Užėjo slaptas vėjas ir apvertė laivą.

Smertuogė – putino uoga

Nevalgyk smertuogių, nes mirsi.

Sominis – šiaurės vakarų vėjas

Spatas – kastuvas

Strangas – viržis (virvė einanti nuo pavalkų iki brankto)

Stranguoti – kinkyti

Stranžolė – kraujažolė

Kai kosulys ir sunkumas ant plaučių, reikia gerti stranžoles.

Strikta – žuvies gabaliukai, masalas

Striktos paruošimas – moterų darbas.

Š

Šaršis – prijuostė

Šilakai – čiobreliai

Ar tau patinka šilakų arbata?

Šilojai – viržiai

Šilojų medus skiriasi nuo liepų.

Šiupinio diena – Užgavėnės

Ir atėjo Šiupinio diena.

Šlajis – rogės

Su šlajims važiuoti – didis malonumas.

Šmanta – grietinė

Šolė – mokykla

Martynas šolėje neturėjo ką veikti.

Šopagai – auliniai batai

Štėriuoti – vairuoti laivą, vežimą

T

Tekiniai – ratai

Ū
Ūdų ginas – pagrindinė virvė, ant kurios pritvirtinti ūdų kabliukai

Ant jūros dugno atgulė ūdų ginas.

V

Valgums – prieplauka

Kukuliškių valgums prie Kalotės upės.

Varškis – dešra

Žvejai, pardavę žuvį, pirkdavo varškio.

Voga – skersinis pakinktų viržiams kabinti

Reikia prailginti strangą, kad arkliai nedaužytų vogo.

Ž

Žagrikė – medinis kauptukas

Žekės – kojinės

Kur mano žekės paliko?

Žeminis – rytų vėjas

Kai atpučia žeminis, tai jau laikykis!

Žielė – pakinktų dalis, juosianti arklio krūtinę, pavalkai.

Uždėk arkliui žielę.

Žiemelis – šiaurės vėjas

Žiokeris – įrankis jūroje pamestam tinklui ieškoti (nužievinta eglės viršūnė su šakutėmis ir metaliniais svareliais)

Žuvėdų žemė – Švedija

Užšalus jūrai nors eik į Žuvėdų žemę.

Pasisveikinimai:

Dieve, duok labą rytą

Dieve, duok labą dieną

Dieve, duok labą vakarą

]]>
sawyeris@gmail.com (Administrator) Kultūra Thu, 24 Feb 2011 15:15:21 +0000
Kultūrinis paveldas https://pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=80%3Akultrinis-paveldas&catid=37%3Akultra&Itemid=90&lang=en https://pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=80%3Akultrinis-paveldas&catid=37%3Akultra&Itemid=90&lang=en There are no translations available.

Senosios Pajūrio gyvenvietės, išskyrus pietinę Karklės dalį, beveik visiškai sunaikintos. Šaipiuose, Nemirsetoje yra išlikusios vos kelios senos sodybos. Kur kas geriau išsilaikė kaimai, nepriklausę zonai - Grabiai, Bruzdeilynas, Dargužiai, Kalotė, pietinė Karklininkų dalis.

Kalotėje yra išlikusi smuklė, sena mokykla, keletas sodybų. Į pietvakarius nuo Kalotės gyvenvietės, miškelyje, yra išsidėsčiusios kapinės, kur buvo rasti kapai su akmenų vainikais (paplitę I tūkst. po Kristaus pirmoje pusėje).

Karklėje, pietinėje kaimo dalyje, yra išlikusios sodybos ir senosios kapinės, įsikūrusios ant natūralios kalvos į šiaurę nuo Olando Kepurės. Šiose kapinaitėse galima pamatyti dar išlikusių senoviškų autentiškų antkapinių paminklų (medinių krikštų, metalinių kaltinių bei lietinių kryžių). XX a. pirmoje pusėje šios kapinaitės buvo vadinamos "Liepų kapinėmis". Karklėje iš senųjų pastatų dalinai išliko senoji mokykla, senoji kalvė. Neišliko senoji karčiama, evangelikų liuteronų bažnyčia, buvusios gintaro dirbtuvės, laivų gelbėjimo stotis.

Buvusių gintaro dirbtuvių ženklas

Šaipiuose yra išlikusios 2 autentiškos XX a. pradžioje statytos sodybos. Jos - medinės, stačiakampio plano, vienaukštės. Sodybos apsodintos medžiais, šalia užveisti sodai.

Nemirsetoje yra išlikęs rekonstruotas XV a. statyto kurhauzo pastatas, stovintis buvusios karčemos vietoje. Pajūryje išlikusi ir laivų gelbėjimo stotis, statyta XX a. pradžioje, kuri įtraukta į respublikinį Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą.

Anaičiuose

Išlikusios gana autentiškos kapinaitės

Kukuliškėse išlikę II pasaulinio karo pradžioje (1939-1940 m.) vokiečių statytas 3 pastatų gynybinis fortas (gynybiniai įtvirtinimai). Didžiausiojo pastato plotas - 498,95 kvadratiniai metrai, viduriniojo - 236,61 kvadratiniai metrai, mažiausiojo ir esančio arčiausiai jūros - 87,63 kvadratiniai metrai. Ant pastarojo, pajūryje ėmus šeimininkauti sovietinei armijai, buvo pristatytas 3,26 kvadratinių metrų anstatas.

Fortas buvo įrengtas pagal tipinius projektus. Fortus prie Klaipėdos, sovietinės armijos liudijimais, sudarė 9 gelžbetoniniai įrenginiai, sujungti požeminiais tuneliais. Išorėje tuneliai buvo užmaskuoti, patys kariniai įtvirtinimai aptverti spygliuotomis vielomis bei apginkluoti pabūklais ir kulkosvaidžiais.

Gynybiniai įtvritinimai Kukuliškių kaime yra įtraukti į į respublikinį Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą.

Kultūros paveldo objektai (Nekilnojamosios kultūros vertybės) Pajūrio regioniniame parke

Kultūros paveldo objektai

(vnt.)

Būklė (vnt.)

 

 

Gera

Patenkinama

Nepatenkinama

Karklės kaimas (etnografinis draustinis)

1

-

-

1

Antrojo pasaulinio karo įtvirtinimai Kukuliškėse

3

-

1

2

Laivų gelbėjimo stotis Nemirsetoje

1

-

-

1

Senoji Karklės mokykla

1

-

1

-

Senoji Kalotės mokykla

1

-

-

1

Senoji Karklės kalvė

1

-

-

1

Kalotės dvaro kumetynas

1

-

-

1

Senoji eiguva Karklėje

1

-

1

-

Senieji Kalotės dvaro ūkiniai pastatai

2

-

-

2

Senosios Kalotės kapinės

1

-

-

1

Senosios Karklės kapinės

3

-

1

2

Vertybes išlaikiusios pavienės sodybos

17

-

4

10

Iš viso:

32

-

11

21

 

]]>
sawyeris@gmail.com (Administrator) Kultūra Thu, 24 Feb 2011 15:13:48 +0000
Svarbiausi istoriniai įvykiai https://pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=79%3Asvarbiausi-istoriniai-vykiai&catid=37%3Akultra&Itemid=89&lang=en https://pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=79%3Asvarbiausi-istoriniai-vykiai&catid=37%3Akultra&Itemid=89&lang=en There are no translations available.

1252m.
Livonijos ordinas pastato medinę Memeburgo pilį ir įsitvirtina apylinkėse.

1253m.
Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minima Kalotės gyvenvietė.

1411m.
Pasirašyta Torūnės taikos sutartis. Pagal šią sutartį Klaipėdos kraštas atitenka Kryžiuočių ordinui.

1525m.
Teritorija priskiriama Prūsijos kunigaikštystei.

1540m.
Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minima Karkelbeck, dabar vadinama Karklės gyvenviete. Tuomet Karklėje gyveno apie 330 gyventojų. Tai buvo viena didžiausių gyvenviečių krašte.

1628-1635m.
Teritoriją užima švedai. Prasideda krašto nuosmukis.

1701m.
Teritoriją užima Rusija.

1709-1711m.
Prasideda didelė epidemija – maras. Išmiršta didelė dalis gyventojų.

1757-1762m.
Kraštą užima Rusija.

1807m.
Baudžiavos panaikinimas. Susidarė palankesnės sąlygos gyvenvietėms augti.

1871-1919m.
Kraštas priklauso Vokietijos imperijai, suaktyvėja germanizacija.

1919-01-15
Klaipėdos kraštas atitenka Lietuvai.

1923-01-19
Šilutėje pasirašyta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos deklaracija.

1923-1939m.
Klaipėdos kraštas priklauso Lietuvai.

1939-03-23

Klaipėdos kraštą aneksuoja Vokietija.

1939-1945m.
Kraštas vėl priklauso Vokietijai.

1945-01-28
Kraštą užima Sovietų armija.

1990-03-11
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.

]]>
sawyeris@gmail.com (Administrator) Kultūra Thu, 24 Feb 2011 15:11:02 +0000
Istorinė raida https://pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=78%3Aistorin-raida&catid=37%3Akultra&Itemid=88&lang=en https://pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=78%3Aistorin-raida&catid=37%3Akultra&Itemid=88&lang=en There are no translations available.

Pajūrio ruožas tarp Klaipėdos ir Palangos XVI-XX amžiais buvo tankiai gyvenama teritorija, kuri formavosi keletą šimtmečių. Istoriniuose šaltiniuose iš dabartinės parko zonos anksčiausiai paminėta Kalotė; 1253 m. ji minima krašto dalybų rašte tarp Ordino ir Kuršo vyskupo.

Po Žalgirio mūšio (1410 m.) ir Melno taikos (1422 m.) krašto gyvenimas tapo ramesnis, galutinai buvo nustatytos sienos tarp Ordino ir Lietuvos. XV amžiuje buvo susirūpinta gyvenviečių steigimu, nes reikėjo užtikrinti Pajūrio pašto kelio, einančio iš Karaliaučiaus pro Klaipėdą Rygos link, funkcionavimą ir apsaugą. Šis kelias Ordinui buvo labai svarbus, todėl pakelėje buvo steigiamos karčemos, kurdinami gyventojai. XV amžiuje jau minimos Nemirsetos ir Kalotės karčemos. Jose keleiviai ne tik pernakvodavo, pavalgydavo, pasikeisdavo arklius; karčiamos buvo ir savotiški prekybiniai centrai. Čia rinkdavosi apylinkių žmonės, būdavo skelbiami krašto valdžios įsakymai ir potvarkiai. Nuo XVI amžiaus pradėta minėti ir Karklininkų karčema.

Sodybos daugiausiai buvo išsidėsčiusios vienkiemiais, jų pavadinimai kilę nuo čia gyvenusių žmonių pavardžių. Vėliau sodybų vietose kūrėsi kaimai. Kaip galima pastebėti iš 1540 m. (pirmojo šiame krašte) gyventojų surašymo, daugumą gyventojų tuomet sudarė kuršių kilmės žmonės. Didžiausia gyvenvietė tuo metu buvo Karklininkai, kuriuose gyveno apie 330 žmonių. Įsikūrusieji prie pat jūros daugiausiai vertėsi žvejyba, gyvenusieji atokiau vertėsi ir tradiciniais verslais: žemdirbyste, gyvulininkyste, augalininkyste.

Sparčiau augti gyvenvietėms kliudė stichinės nelaimės bei karai. 1709 - 1710 m. siautęs maras nusinešė daug žmonių gyvybių. 1757 - 1763 m. rusų kariuomenės okupacijos metu buvo sudeginti ištisi kaimai, pagrobti gyvuliai, gyventojams uždėti dideli mokesčiai. XIX amžiaus pradžios reformos (ypač baudžiavos panaikinimas 1807 m.) sudarė palankesnes sąlygas gyvenvietėms augti. XVIII amžiaus pabaigos - XIX amžiaus pradžios duomenimis kraštas buvo gana tankiai gyvenamas, čia buvę apie 12 kaimų. XIX amžiaus antroje pusėje baigė formuotis jų ribos ir struktūra. Atskiros sodybvietės ir mažesni kaimai buvo sujungti į didesnius vienetus. Susiformavo šios gyvenvietės: Kalotė, Nemirseta, Karklininkai, Melnragė, Giruliai, Labrenciškės, Kunkiai, Seigiai, Šaipiai, Grabiai, Dargužiai, Anaičiai, Bendigai, Brusdeilynas.

Kalotė. Viena seniausių pajūrio gyvenviečių. Istoriniuose šaltiniuose minima jau nuo 1253 m. Apie seną praeitį liudija išlikusios legendos. Vietiniai gyventojai dar XX amžiaus pirmoje pusėje pasakodavo tokią legendą:

"Prieš daugelį šimtų metų Kalotėje gyveno turtingas bajoras. Jo pilis stovėjo ežero saloje. Priešai dažnai ją puldavo, bet niekaip negalėdavo paimti. Bajorui priklausė visa miškais apaugusi apylinkė, jo širdis buvo kieta ir negailestinga. Vieną dieną pilį puolė kryžiuočiai, daug jų žuvo, nuskendo ežere, bet pilies vis tiek nepaėmė. Vienas kryžiuotis vienuolis buvo paimtas į nelaisvę. Vakare buvo suruošta puota Perkūno garbei. Belaisvis vienuolis bandė gyventojus kalbinti priimti naują tikėjimą. Bajoras pareiškė, esą jeigu jo Dievas toks galingas, tegul sugriaunąs jo pilį, tuomet jis patikėsiąs naujojo Dievo galia. Vos tik ištarė šiuos žodžius, kilo audra, pilis su puotos dalyviais nugrimzdo į vandenį".

XV amžiuje Kalotės apylinkėse žemės buvo surašytos iš naujo. Iš vienos privilegijuotos valdos išsivystė kulminis Kalotės dvaras, dominavęs gyvenvietėje iki XIX amžiaus pradžios. Nuo 1552 m. pradedama minėti Kalotės karčema. XIX amžiaus pabaigoje, nutiesus geležinkelį, buvo įkurta Kalotės geležinkelio stotis, nuo 1895 m. ėmė veikti mokykla. Gyvenvietėje išsiskyrė dvarvietė, įsikūrusi į šiaurę nuo geležinkelio. Dvarvietę sudarė gyvenamųjų ir ūkinių pastatų kompleksas bei parkas. Palei kaimo keliuką, einantį iš rytų į vakarus ežero link, išsidėstė karčema, valstiečių, priklausančių dvarui, sodybos. Į rytus nuo dvaro, palei kitą kelią, įsikūrė mokykla bei plytinė. 1926 m. Kalotėje gyveno 172 gyventojai. Po karo buvusioje dvarvietėje įsikūrė gamybinis centras, dalis pastatų buvo nugriauta.

Karklė. Šiandien kaimas vadinamas Karkle. Šis vietovardis imtas vartoti po II pasaulinio karo. Iki XX amžiaus pirmos pusės vokiškuose šaltiniuose kaimas vadintas Karkelbeck, kartais Karkelbeek, vietiniai gyventojai vadino Karkelbeke (toks pavadinimas užfiksuotas 1908 m.). 1923-1938 m. kaimas vadintas Karklininkais. Vietovardis Karkelbeck reiškia "karklais apaugusią vietą prie upelio". 1540 m duomenimis Karklėje gyveno apie 330 gyventojų. Tai buvo viena didžiausių gyvenviečių krašte. XIX amžiaus viduryje, prijungus atskirus vienkiemius ir žemės sklypus, susiformavo Karklininkų kaimas, kuris prasidėjo nuo Olandų kepurės kalno ir tęsėsi iki Nemirsetos - iš viso apie 9 km. Tai buvo pats ilgiausias kaimas Klaipėdos krašte. Sodybos buvo išsidėstę išilgai jūros kranto, kad kiekvienas kiemas turėtų atskirą priėjimą prie jūros. Nuo 1778 m. kaime veikė pradinė mokykla. Ilgainiui vienos mokyklos kaimui ėmė neužtekti; XX amžiuje Karklėje jau buvo įsikūrusios 3 pradinės mokyklos, veikė 2 karčemos-viešbučiai, 1910 m. pastatyta bažnyčia. XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje kaimo viduryje buvo pastatyta gelbėjimo stotis. 1926 m. kaime gyveno 841 gyventojas, kaimas užėmė 1296 ha. teritoriją. 1954 m. kaimo dalis į šiaurę nuo Rikinės upelio atiteko kariškiams. Senosios sodybos buvo sunaikintos.

Šaipiai. XVII amžiaus viduryje šioje vietovėje gyveno ūkininkas Tom Scheip. Iš šio asmenvardžio ir kilo kaimo pavadinimas. XIX amžiaus antroje pusėje kaimas galutinai susiformavo iš 3 kaimaviečių: Szurlig Michel, Pleiken Gerge, Scheipen Thoms. Po kaimų suvienijimo 1905 m. jame gyveno 175 gyventojai, iš kurių 171 buvo lietuviai. Šaipiuose išlikusios dvi XX a. pradžios sodybos - medinės, stačiakampio plano, vienaukštės. Sodybos apsodintos medžiais, šalia užveisti sodai.

Nemirseta. XV amžiaus šaltiniuose, užfiksuotas Nimmersatt pavadinimas. Vėliau buvo vartojami šie vardai: Nimmersatt, Nimmersath, Nymmersat (1540 m.). Lietuviškuose šaltiniuose XX amžiaus pirmoje pusėje buvo vartojamas Nemerzatės pavadinimas, kilęs iš asmenvardžio Nemirair ir žodžio seta, kuršių kalboje reiškusio "kiemą".

Nemirseta - viena seniausių pajūrio vietovių, jau VIII-XIII amžiuje priklausiusių Palangos prekybiniam centrui. Nuo XIII amžiaus Nemirseta perėjo Ordino žinion. 1422 m. kaimas tapo pasienio punktu. 1434 m. pradedama minėti karčema, įsikūrė pasienio sargybos būstinė. Nuo XVIII amžiaus antros pusės veikė pašto įstaiga, vadinama Immersatt. 1773 m. įsteigta pradinė mokykla, pastatytas vėjo malūnas. Nuo XIX a. trečio dešimtmečio Nemirsetoje pradėjo kurtis kurortas. 1926 m. kaime gyveno 197 gyventojai. Čia XIX a. pabaigoje pastatyti vasarnamiai, veikė viešbutis-karčema, pasienio muitinės punktas, gelbėjimo stotis. Vasarnamiai buvo pastatyti jūros pakrantėje, prie pagrindinio kelio stovėjo viešbutis. XX amžiaus pirmoje pusėje jis buvo vadinamas Kurhauzu. Valstiečių sodybos išsidėstė į rytus nuo pagrindinio kelio - arčiau pasienio su Lietuva. Pakrantės ruožas XIX a. pirmoje pusėje buvo užsodintas pušynais, kurie saugojo gyvenvietę nuo jūros vėjų. XX a. antroje pusėje Nemirsetos centre įsikūrė karinis dalinys, vasarnamiai buvo nugriauti, Kurhauzas rekonstruotas, pastatytos kareivinės, gyvenamųjų namų kariškiams kompleksas. Nemirsetoje likęs rekonstruotas Kurhauzo pastatas, kuris stovi jau nuo XV a. pirmos pusės minėtos karčemos vietoje. Pajūryje išlikusi XX a.pradžioje statyta Nemirsetos gelbėjimo stotis.

Senosios Pajūrio gyvenvietės, išskyrus pietinę Karklės dalį, beveik visiškai sunaikintos. Išlikusios kelios senos sodybos Šaipiuose ir Nemirsetoje. Kur kas geriau išsilaikė kaimai, tiesiogiai nepriklausę karinei zonai - Grabiai, Bruzdeilynas, Dargužiai, Kalotė ir pietinė Karklininkų dalis.

]]>
sawyeris@gmail.com (Administrator) Kultūra Thu, 24 Feb 2011 15:07:43 +0000