LithuanianEnglish (United Kingdom)

Kukuliškės ir Karklės kiemų šnektos žodynėlis

KUKULIŠKIŲ IR KARKLĖS KIEMŲ ŠNEKTOS ŽODYNĖLIS

(parengė B. Aleknavičius)

A

Antvardis – pravardė

Beveik visi Karklės kiemo žvejai turėjo savo antvardį.

Apušė – drebulė

Dreba kaip apušės medis.

Atvarslai – vadžios

Jonis timptelėjo atvarslus ir arklys sustojo.

Auštrinis – šiaurės rytų vėjas

Na ir užpūtė auštrinis!

B

Bagotyrius - turtuolis

Jonis Cvikas dirbo Giruliuose pas bagotyrių Gerlachą.

Baltas sviestas – kastinio sviestas

Su bulvėmis pritinka baltas sviestas.

Bambažolės – jonažolės ir kitos vaistažolės, užpiltos degtine

Jeigu sušąli – išgeri bambažolių ir nesergi.

Beigelis – riestainis

Kai mama grįždavo iš Palangos, visad parnešdavo beigelių, o Klaipėdoje jų nekepė.

Bertainis – šalinė

Šieną sukrovėm į bertainį.

Bėsai – žmonės, gyvenantys už Priekulės

Bėsuose žuvis vertės neturi.

Bilderis - paveikslas, fotografija

Viktoras numalevojo Marinkės bilderį.

Bylinis dalgis – trumpakotis dalgis

Bliūzė – palaidinė

Profesorius Marinkei atvežė šilkinę bliūzę.

Bonė – traukinys

Kai giria dar buvo neužaugusi, tai nuo mūsų tvoros matydavosi iš Klaipėdos į Girulius atpūškuojanti bonė.

Bragas – pastogė šienui krauti

Nuo Mauro rago iki Brenciaus brago.

Brangvynis – degtinė

Visą naktį durniojo vyrai prisigėrę brangvynio.

Butas – gyvenamasis namas

Pagaliau ir mes pasistatėme naują butą.

C

Cyrulis – vieversys

„Tu esi su cyruliu parlėkusi“,- sakydavo Tydekienė savo dukrai, gimusiai kovo 22 dieną.

Cviklynė – barščiai

Pietums išvirė cviklynės.

Č

Čėsnė – vaišės

Pasibaigus regatai, prasidėjo čėsnė.

Čiuoris – Kuršmarių žvejas

Pradėjus šalti, striktą tekdavo pirkti iš čiuorių.

D

Dalkotis – dalgiakotis

Martynas išėjo į krūmą ieškoti dalkočio.

Dimžiukas – kišenė

Kol žvejo kelnės šlapios, tai ir dimžiuke yr pinigų.

Dom – du

Važiavo susidėję su dom arkliam.

Drobiniai – marškiniai

Buvo taip karšta, kad vyrai į jūrą išplaukė tik su drobiniais.

G

Geistuolis – žmogus, norintis daug žinoti

Martynas Kalinskis buvo tikras geistuolis.

Geltonšarkiai – vokiečių SA kareiviai, taip vadinti dėl gelsvai rudos uniformos

1944 m. rudenį visus Kukuliškių kaimo žmones geltonšarkiai varė į Vokietiją.

Geraitis – ėriukas

Eik pažiūrėti, ką veikia geraitei.

Germėlė – morka

Vaikai darže prirovė germėlių.

Germėlynė – morkų sriuba

Šį kartą germėlynė labai skani.

Gropis – puodas

Vaikams privirė pilną gropį germėlynės.

J

Jakšis – kirvis

Martynas, išsigalandęs jakšį, išėjo į krūmą.

Juodšarkiai – vokiečių SS kareiviai, taip vadinti dėl juodos uniformos

Jūrinis – vakarinis vėjas

Ir papūtė jūrinis.

K

Kardės, kardelės, kardikės – vežimo kripės

Mūsų kardikės žaliai dažytos, paties tėvelio pasidarytos.

Kaska - skarutė

Į bažnyčią išėjo su balta kaska.

Kedelis – sijonas

Urtė pasisiuvo naują kedelį.

Kerna – sviesto muštuvas

Atnešk kerną ir supilk šmantą.

Kiaulikis – kankorėžis

Einam kiaulikių parinkti.

Kiemas – kaimas, gatvė

Vaikai tik pavalgė ir lekia į kiemus.

Kiocis – krepšys bulvėms

Prisikasiau ropių pilną kiocį.

Klėbinis dalgis – dalgis ilgu kotu ir dviem rankenomis

Sukritusiai žolei pjauti geresnis yr klėbinis dalgis.

Kleidė – suknelė

Mano kleidikė dailiai pasiūta.

Kliorinti ūdas – valyti nuo kabliukų seną masalą

Pats nuobodžiausias darbas – ūdų kliorinimas.

Kopūstynė – kopūstų sriuba

Kopūstynė verdama su mėsa.

Krasė – kėdė

Išlūžo krasės koja.

Kricoti – plaukti buriniu laivu prieš vėją

Ilgai užtrukom, kol parkricojom.

Krūmas – miškas, giria

Gražus buvo tas Krūmo ežeriukas.

Kruželė – puodelis

Išgėriau visą kruželę vandens.

Kukulis – kepalas

Keturis duonos kukulius iškepi, tai ir visam mėnesiui pakanka.

Kupeta – rugių guba

Nukirto rugius ir sustatė į kupetas.

Kurpė – ilgio matas, apytiksliai lygus anglų pėdai

Kurpiai – batai

„...Kad tie mano kurpiai...“ (prof. V. Falkenhanas)

Kūtė – tvartas

Nueik į kūtę ir pašerk kiaulikę.

L

Lencas – apytikriai vieno metro ūdų gino tarpas tarp ūdų kabliukų

Lencas po lenco ir visos ūdos jau vandenyje.

Lichnišmalis - ženklas jūroje su žibintu

Lovė – gelda duonai užmaišyti

M

Mačlyvas – naudingas, padedąs

Nuotrynų šaknys yr mačlyvos nuo širdies, nervų. Jas reik sudžiovinti, sutrinti ir gerti.

Meškinis – spiritas su medumi

Kaimynas pastatė butelį meškinio.

Meštakis – laumžirgis

Apsilesusios meštakiais vištos deda minkštus kiaušinius.

Moldas – lenta ūdoms krauti

Mulis – ženklas jūroje su vėlevėle

N

Nuobaigos – pabaigtuvės

Laukininkai jau švenčia nuobaigas.

Nuotryna – dilgėlė

Horstai, nupjauk nuotrynas, - pasakiau vakar sūnui, bet ar jis suprato, nežinau.

Nustragnoti – iškinkyti

Tik nepamiršk nustragnoti arklio.

O

Ožinis – pietryčių vėjas

P

Pakliupkynė – nebalinta daržovių sriuba

Visai dienai vaikams privirdavo pakliupkynės.

Pietinis – pietų vėjas

Jeigu pietinis pereina į sakšinį, bus lietaus.

Pyva – alus

Kai nėra brangvynio, gerai ir pyva.

Plakti – kulti rugius

Pasiplakėm rugių ir susimalėm ant girnų.

Plankums – biržė

Plankume sodindavome pušaites.

Plestekė – drugelis

Jei skraido plestekiai, tai kopūstai bus kirminiuoti.

Priestubis – priemenė

Daug ką laikome priestubyje.

Pūcė – pelėda

Visi ėjome į Labrenciškes žiūrėti pūcės (prof. V. Falkenhanas).

R

Ratai – vežimas

Susikrovėm, ką galėjom, į ratus ir išvažiavome.

Repečka, repežė – rupūžė

Repečką sudeginus užpilą reikia gerti nuo vėžio.

Rona – žaizda

Ropė – bulvė

Tai bent prisikasėme ropių!

Ropynė – bulvienė

Ropynė – mano mėgstamiausia sriuba.

S

Sakšinis – pietvakarių vėjas

Kai sakšinį pakeičia jūrinis, gintaro iškart padaugėja.

Saldus vanduo – gėlas vanduo

Saldį vandenį pasiimdavome plaukdami į jūrą.

Skelstas – dvišakis kabliukų laikiklis

Skyvis – lėkštė

Skyvis pasviro ir ropynė išsiliejo.

Skūnė – kluonas, daržinė

Skutena – žalios bulvės ar morkos nuoskutos

Slapta jūra – jūra, kurioje pučia nepastovios krypties vėjas

Slaptas vėjas – nepastovios krypties vėjas

Užėjo slaptas vėjas ir apvertė laivą.

Smertuogė – putino uoga

Nevalgyk smertuogių, nes mirsi.

Sominis – šiaurės vakarų vėjas

Spatas – kastuvas

Strangas – viržis (virvė einanti nuo pavalkų iki brankto)

Stranguoti – kinkyti

Stranžolė – kraujažolė

Kai kosulys ir sunkumas ant plaučių, reikia gerti stranžoles.

Strikta – žuvies gabaliukai, masalas

Striktos paruošimas – moterų darbas.

Š

Šaršis – prijuostė

Šilakai – čiobreliai

Ar tau patinka šilakų arbata?

Šilojai – viržiai

Šilojų medus skiriasi nuo liepų.

Šiupinio diena – Užgavėnės

Ir atėjo Šiupinio diena.

Šlajis – rogės

Su šlajims važiuoti – didis malonumas.

Šmanta – grietinė

Šolė – mokykla

Martynas šolėje neturėjo ką veikti.

Šopagai – auliniai batai

Štėriuoti – vairuoti laivą, vežimą

T

Tekiniai – ratai

Ū
Ūdų ginas – pagrindinė virvė, ant kurios pritvirtinti ūdų kabliukai

Ant jūros dugno atgulė ūdų ginas.

V

Valgums – prieplauka

Kukuliškių valgums prie Kalotės upės.

Varškis – dešra

Žvejai, pardavę žuvį, pirkdavo varškio.

Voga – skersinis pakinktų viržiams kabinti

Reikia prailginti strangą, kad arkliai nedaužytų vogo.

Ž

Žagrikė – medinis kauptukas

Žekės – kojinės

Kur mano žekės paliko?

Žeminis – rytų vėjas

Kai atpučia žeminis, tai jau laikykis!

Žielė – pakinktų dalis, juosianti arklio krūtinę, pavalkai.

Uždėk arkliui žielę.

Žiemelis – šiaurės vėjas

Žiokeris – įrankis jūroje pamestam tinklui ieškoti (nužievinta eglės viršūnė su šakutėmis ir metaliniais svareliais)

Žuvėdų žemė – Švedija

Užšalus jūrai nors eik į Žuvėdų žemę.

Pasisveikinimai:

Dieve, duok labą rytą

Dieve, duok labą dieną

Dieve, duok labą vakarą