Augalija
Pajūrio regioniniame parke augalijos unikalumas sąlygotas šalia esančios jūros, kurios veikla gan plačioje zonoje suformavo smėlynus su būdingomis smėlynams augalų bendrijomis. Paplūdimio zonoje būdingiausi augalai: baltijinė stoklė, sultingoji jūrasmiltė, druskė, kai kur pradeda augti smiltyninė rugiaveidė, smiltlendrė.
Kopose būdingiausios bendrijos su smiltynine rugiaveide, smiltlendre, kopiniu eraičinu, muiline guboja. Čia išsiskiria šešios rūšys Rytų Baltijos endemikų (t.y. augalų, kurie niekur kitur pasaulyje neaptinkami, tik Rytų Baltijos pakrantėje). Tai: baltijinis pūtelis, baltijinė stoklė, pajūrinė linažolė, pajūrinis pelėžirnis, smiltyninis laibenis, pajūrinė našlaitė. Toliau, pilkosiose kopose, palvėje, dominuoja smiltyninė viksva, smiltyninis šepetukas. Užkopėje gausiai auga orchidinių šeimos augalas tamsialapis skiautalūpis (Lietuvos raudonosios knygos rūšis).
Visiems gerai pažįstamos muilinės gubojos bei smiltyninės rugiaveidės. Tai - ne natūraliai išplitę, o žmogaus įveisti augalai. Mat, jų ilgos ir išsišakojusios šaknys labai tinka biraus smėlio judėjimui stabdyti; jų dėka ir susiformuoja žaviosios kopos.
Unikalios Nemirsetos kraštovaizdžio smiltpievės su savo unikaliomis augalų bendrijomis. Šiose bendrijose gausiai tarpsta ankstyvoji smilgenė, lininė žarotūnė. Kartu su jomis gausiai aptinkama pajūrinė širdažolė. Vien šiose bendrijose aptinkamos 8 orchidinių augalų rūšys.
Toliau nuo pajūrio augalija - tipiška Vakarų Lietuvos biotopams. O šių įvairovė gana didelė: šlapi juodalksnynai, šienaujamos mezofilinės pievos, žemapelkės, mišrūs lapuočių miškai, monodominantiniai pajūrio pušynai, besiformuojanti Šaipių žemapelkė.
Pajūrio regioniniame parke šalia įprastų pajūrio pušynų išliko ir mišrių lapuočių miško. Ypač įdomus pajūrio miškas tarp Girulių ir Karklės, kur nuo 1923m. Klaipėdos pirklių gildija prisodino dvarams būdingų medžių – Europinių kėnių, Sibirinių maumedžių, Platanalapių klevų, bukų.