Ornitofaunos apžvalga

Atlikus ornitologinius tyrimus, Pajūrio regioninio parko teritorijoje buvo aptiktos 118 paukščių rūšių, iš jų 52 - perinčios. Daug daugiau paukščių rūšių pastebimos migracijos metu, o žiemos metu besiribojančioje su gamtotvarkos teritorija jūrinėje parko dalyje.

Teritorija yra šiaurės - pietų ir rytų - vakarų paukščių migracijos kelių susikirtimo taške, todėl rudeninių ir pavasarinių migracijų metu čia galima pamatyti didelę dalį Lietuvoje aptinkamų paukščių rūšių. Perėjimo metu ornitofaunos rūšinė sudėtis mažai kuo skiriasi nuo įprastinės foninės. Tačiau yra keletas saugotinų rūšių, į kurias būtina atkreipti dėmesį teritorijoje vykdant gamtotvarką. Teritorijoje pilkosiose kopose ir ant apsauginio kopagūbrio galima aptikti kitur Lietuvoje retą dirvoninį kalviuką (Anthus campestris). Čia peri apie 20 porų dirvoninių kalviukų. Tai į „Natura 2000“ II priedą įrašyta globaliai nykstanti paukščių rūšis, kurios išlikimui būtina gamtotvarka. Taip pat čia gan gausiai aptinkama „Natura 2000“ IV priedo rūšis ligutė. Teritorijoje periodiškai peri ir dvi į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos paukščių rūšys: pelėsakalis (Falco tinunculus), kukutis (Upupa epops).

Pavasarinių, o ypač rudeninių migracijų metu per teritoriją migruoja dideli būriai kikilių (Fringilla coelebs), visų Lietuvos rūšių zylių (Parus) pulkai, paukštvanagiai (Accipiter nisus). suopiai (Buteo), rečiau ereliai žuvininkai (Pandion haliaetus), sketsakaliai (Falco subbuteo), lingės (Circus aeroginosus).

Teritorijoje esančiame Plazės ežerėlyje migracijų metu poilsio apsistoja būriai įvairių rūšių paukščių: antys (didžioji antis, dryžgalvė ir rudgalvė kryklės, smailiauodegė antis, šaukštasnapė antis, pilkoji antis, cyplė, rudgalvė antis), dančiasnapiai (didysis, vidutinysis, mažasis) kragai (ausuotasis, juodakaklis), žąsys (pilkosios, želmeninės, baltakaktės), gulbės (mažosios (Cygnus columbianus), giesmininkės (Cygnus cygnus), nebylės (Cygnus oilor).

Plazės ežerėlis taip pat svarbus Pajūrio regioniniame parke perinčiai globaliai nykstančiai į „Natura 2000“ II priedą įrašytai rūšiai – jūriniam ereliui. Čia jūrinis erelis periodiškai maitinasi.

Pajūrio paplūdimiuose rugpjūčio mėnesį laksto juodkrūčių bėgikų (Calidris alpina) būreliai, didžiosios kuolingos (Numenius arquata), griciukai (Limosa), jūrinės šarkos (Haematopus ostralegus) ir kitų rūšių tilvikai.

Virš jūros vandenų skraido upinės (Sterna hirundo), mažosios, plėšriosios žuvėdros, 5 rūšių kirai (Larus).

Žiemą jūroje ties nerija susirenka tūkstantiniai žiemojančių vandens paukščių būriai. Jūroje maitinasi ledinės antys (Clangula hyemalis), narai (Gavia stelata,) didieji dančiasnapiai (Mergus merganser), klykuolės (Bucephala clangula), kuoduotosios antys (Aythia ferina), ausuotieji kragai (Podiceps), sibirinės gagos (Polysticta stelleri), dažnai sklando jūriniai ereliai (Haliaetus albicilla).

Teritorijoje yra dar viena svarbi paukščiams teritorija – europinės svarbos paukščių žiemavietė jūroje. Čia žiemą 1 - 2 km nuo kranto susirenka tūkstančiai vandens paukščių. Tai juodosios, žilosios, ledinės antys; klykuolės, sibirinės gagos, didieji, vidutinieji, mažieji dančiasnapiai; juodakakliai, rudakakliai kragai. Ypač pažymėtina sibirinė gaga - globaliai nykstanti rūšis.

Regioniniame parke 2-3 km. atstumu nuo tvarkomos „Natura 2000“ teritorijos peri reti ir saugomi paukščiai jūriniai ereliai. Kasmet peri 2-3 poros. Aukštose pušyse įsikuria sketsakaliai (Falco subbuteo). Jie neretai matomi medžiojantys tvarkomoje teritorijoje. Pajūryje ant smėlio kiaušinius deda jūriniai kirlikai (Charadrius hiaticula), upiniai kirlikai.

Lentelė: Pajūrio regioniniame parke Plazės rezervate ir Nemirsetos kraštovaizdžio draustinyje aptinkamos ornitofaunos rūšinė sudėtis. Lentelėje pažymėtas numatytų gamtotvarkos darbų poveikis kiekvienai aptinkamai rūšiai.

Gamtotvarkos darbų poveikis ornitofaunai

Gamtotvarkos plane numatyti darbai tiesiogiai pagerins dirvoninio kalviuko, ligutės, pievinio kalviuko, dirvinio vieversio, geltonosios kielės gyvenimo sąlygas. Netiesiogiai darys poveikį daugumai migruojančių paukščių, apsistojančių Plazės ežerėlyje nes, gamtotvarkos plane numatytus darbus atlikus, bus sudarytos sąlygos ežerėliui ilgiau išlikti atviram, neapaugusiam nendrėmis. Mat yra didelė tikimybė, kad ežerėlio pakrantei stipriai apaugus mišku, sumažės vėjo prapūtimas ir ežerėlis apžels nendrėmis. Taip pat gamtotvarkos plane numatyta veikla teigiamai turėtų paveikti pelėsakalio mitybinę bazę, nes užaugančios krūmais pievos tampa nebetinkamos šio paukščio mitybai. Jokio neigiamo poveikio ornitofaunai atlikus gamtotvarkos darbus nebus.

Žinduoliai

Stambiausias gamtotvarkos teritorijoje apsilankančių žvėrių - briedis (Alces alces). Šie žvėrys teritorijoje retkarčiais maitinasi pušų ūgliais, spygliais, jaunų pušaičių žieve.

Šernai (Sus scrofa)gyvena ir veisiasi šalia esančios Šaipių pelkės krūmynuose, dažnai lankosi gamtotvarkos teritorijoje, neretai iškasa saugomus orchidinius augalus. Už pajūrio kopų jie dažnai randa šlapių beržynų bei alksnynų, kur pasidaro purvo vonias. Traktuotini kaip darantys tam tikrą neigiamą įtaką saugomoms augalų rūšims.

Stirnos (Capreolus capreolus) mėgsta vakare išeiti į kopų pakraštį ir ganytis retuose karklynėliuose. Gamtotvarkos teritorijoje gyvena ir veisiasi apie 10 stirnų. Žiemą stirnoms stinga sultingų želmenų, todėl jos daugiau minta lapuočių šakutėmis.

Kiškių (Lepus europaeus) yra negausu dėl gana didelio lapių skaičiaus. Lapių (Vulpes vulpes) yra gausu. Žinomos 4 olos.

Rečiau galima aptikti barsuką (Meles meles), usūrinį šunį (Nyctereutes procyonoides). Iš smulkiųjų plėšrūnų gyvena kiaunės (Martes martes), šermuonėliai (Mustela erminea), žebenkštys (Mustela nivalis). Plazės ežerėlyje gyvena ondatros (Ondatra zibethica), savo trobeles stato bebrai (Castor fiber L.). Jų kaimynystėje aptikti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos ūdros (Lutra lutra) pėdsakai. Kartais pajūrio paplūdimiuose pasirodo jūrų žinduolis - ilgasnukis ruonis (Halichoerus grypus Fabricius). Tai taip pat raudonosios knygos atstovas. Smulkiųjų žinduolių – pelių, pelėnų, šikšnosparnių rūšinė sudėtis parke ištirta dar nepakankamai. Miškuose dažniausiai aptinkama geltonkaklė pelė (Apodemus flavicolis Melchior), rudasis pelėnas. Pievose pilkasis pelėnas, pilkoji pelė. Čia taip pat gyvena ir vieni mažiausių žinduolių - kirstukai (Sorex sp.).

Atkreiptinas dėmesys, kad netoli gamtotvarkos teritorijos yra apie 200 ha aptvaras, kuriame laikomi dėmėtieji elniai, danieliai, šernai. Tiesiogiai tvarkomai teritorijai šis aptvaras neturi įtakos, netiesiogiai veikia pritraukdamas žalingus saugomoms paukščių rūšims paukščius – kranklius. Gamtotvarkos darbai nedarys poveikio šiam aptvarui.

Varliagyviai

Čia vyrauja sausi biotopai, smiltpievės, kopos, tačiau yra ir negilių pelkučių, ežerėlis. Netoliese yra gan didelė Šaipių pelkė. Pelkėtose balose gyvena paprastasis tritonas (Triturus vulgaris). Netoli lapuočių miškų galima pamatyti pievinę varlę (Rana temporaria), smailiasnukę varlę (Rana arvalis), kūdrinę varlę (Rana esculenta) ežerėlyje.

Sausesnėse vietose galima aptikti paprastąją rūpužę (Bufo bufo), nendrinę rupūžę (Bufo calamita), česnakę (Pelobates fuscus). Paprastųjų rupūžių pagrindinė nerštavietė – Plazės ežerėlis. Nendrinės neršia palvėje esančiose pelkutėse. Gamtotvarkos teritorija yra ir gana reto varliagyvio – česnakės gyvenimo ir veisimosi vieta. Nendrinės rupūžės ir česnakės praranda nerštavietes, nes jos užauga krūmais, todėl gamtotvarka teigiamai paveiks šias rūšis.

Gamtotvarkos darbai ženkliai teigiamai veiks rečiausių ir labiausiai saugotinų varliagyvių būklę, nes iškirtus krūmus bus išgelbėtos beapaugančios jų nerštavietės. Jokios neigiamos įtakos varliagyviams nebus.

Ropliai

Sausose aikštelėse, kopose galima pamatyti ir vikrųjį driežą (Lacerta agilis), ir tik jis renkasi drėgnesnes vietas. Miškeliuose gyvena dar vienas artimas driežų giminaitis - gluodenas (Anguis fragilis). Gamtotvarkos teritorijoje gausiai veisiasi paprastasis žaltys (Natrix natrix). Didžiausios jų sankaupos Nemirsetoje, jie mėgsta laikytis čia esančiose sodybose komposto krūvose. Pagrindinė mitybinė bazė – varliagyviams tinkamos pelkutės.

Gamtotvarkos darbai pagerins žalčių mitybos sąlygas, nes bus išsaugotos nendrinių rupūžių nerštavietės. Jokios neigiamos įtakos varliagyviams nebus.