LithuanianEnglish (United Kingdom)

Parko gyvūnija

There are no translations available.

Ornitofaunos apžvalga

Atlikus ornitologinius tyrimus, Pajūrio regioninio parko teritorijoje buvo aptiktos 118 paukščių rūšių, iš jų 52 - perinčios. Daug daugiau paukščių rūšių pastebimos migracijos metu, o žiemos metu besiribojančioje su gamtotvarkos teritorija jūrinėje parko dalyje.

Teritorija yra šiaurės - pietų ir rytų - vakarų paukščių migracijos kelių susikirtimo taške, todėl rudeninių ir pavasarinių migracijų metu čia galima pamatyti didelę dalį Lietuvoje aptinkamų paukščių rūšių. Perėjimo metu ornitofaunos rūšinė sudėtis mažai kuo skiriasi nuo įprastinės foninės. Tačiau yra keletas saugotinų rūšių, į kurias būtina atkreipti dėmesį teritorijoje vykdant gamtotvarką. Teritorijoje pilkosiose kopose ir ant apsauginio kopagūbrio galima aptikti kitur Lietuvoje retą dirvoninį kalviuką (Anthus campestris). Čia peri apie 20 porų dirvoninių kalviukų. Tai į „Natura 2000“ II priedą įrašyta globaliai nykstanti paukščių rūšis, kurios išlikimui būtina gamtotvarka. Taip pat čia gan gausiai aptinkama „Natura 2000“ IV priedo rūšis ligutė. Teritorijoje periodiškai peri ir dvi į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos paukščių rūšys: pelėsakalis (Falco tinunculus), kukutis (Upupa epops).

Pavasarinių, o ypač rudeninių migracijų metu per teritoriją migruoja dideli būriai kikilių (Fringilla coelebs), visų Lietuvos rūšių zylių (Parus) pulkai, paukštvanagiai (Accipiter nisus). suopiai (Buteo), rečiau ereliai žuvininkai (Pandion haliaetus), sketsakaliai (Falco subbuteo), lingės (Circus aeroginosus).

Teritorijoje esančiame Plazės ežerėlyje migracijų metu poilsio apsistoja būriai įvairių rūšių paukščių: antys (didžioji antis, dryžgalvė ir rudgalvė kryklės, smailiauodegė antis, šaukštasnapė antis, pilkoji antis, cyplė, rudgalvė antis), dančiasnapiai (didysis, vidutinysis, mažasis) kragai (ausuotasis, juodakaklis), žąsys (pilkosios, želmeninės, baltakaktės), gulbės (mažosios (Cygnus columbianus), giesmininkės (Cygnus cygnus), nebylės (Cygnus oilor).

Plazės ežerėlis taip pat svarbus Pajūrio regioniniame parke perinčiai globaliai nykstančiai į „Natura 2000“ II priedą įrašytai rūšiai – jūriniam ereliui. Čia jūrinis erelis periodiškai maitinasi.

Pajūrio paplūdimiuose rugpjūčio mėnesį laksto juodkrūčių bėgikų (Calidris alpina) būreliai, didžiosios kuolingos (Numenius arquata), griciukai (Limosa), jūrinės šarkos (Haematopus ostralegus) ir kitų rūšių tilvikai.

Virš jūros vandenų skraido upinės (Sterna hirundo), mažosios, plėšriosios žuvėdros, 5 rūšių kirai (Larus).

Žiemą jūroje ties nerija susirenka tūkstantiniai žiemojančių vandens paukščių būriai. Jūroje maitinasi ledinės antys (Clangula hyemalis), narai (Gavia stelata,) didieji dančiasnapiai (Mergus merganser), klykuolės (Bucephala clangula), kuoduotosios antys (Aythia ferina), ausuotieji kragai (Podiceps), sibirinės gagos (Polysticta stelleri), dažnai sklando jūriniai ereliai (Haliaetus albicilla).

Teritorijoje yra dar viena svarbi paukščiams teritorija – europinės svarbos paukščių žiemavietė jūroje. Čia žiemą 1 - 2 km nuo kranto susirenka tūkstančiai vandens paukščių. Tai juodosios, žilosios, ledinės antys; klykuolės, sibirinės gagos, didieji, vidutinieji, mažieji dančiasnapiai; juodakakliai, rudakakliai kragai. Ypač pažymėtina sibirinė gaga - globaliai nykstanti rūšis.

Regioniniame parke 2-3 km. atstumu nuo tvarkomos „Natura 2000“ teritorijos peri reti ir saugomi paukščiai jūriniai ereliai. Kasmet peri 2-3 poros. Aukštose pušyse įsikuria sketsakaliai (Falco subbuteo). Jie neretai matomi medžiojantys tvarkomoje teritorijoje. Pajūryje ant smėlio kiaušinius deda jūriniai kirlikai (Charadrius hiaticula), upiniai kirlikai.

Lentelė: Pajūrio regioniniame parke Plazės rezervate ir Nemirsetos kraštovaizdžio draustinyje aptinkamos ornitofaunos rūšinė sudėtis. Lentelėje pažymėtas numatytų gamtotvarkos darbų poveikis kiekvienai aptinkamai rūšiai.

Eil.Nr

Lietuviškas rūšies pavadinimas

Lotyniškas rūšies pavadinimas

Apsaugos statusas

Gamtotvarkos darbų įtaka rūšiai: 0-nėra, n –nereikšminga, + sąlygas pagerins – sąlygas pablogins

Rūšies būklė teritorijoje(p-peri, mg-migruoja, pn – peri netoliese, m – maitinasi, ž - žiemoja

1.

Dirvinis vieversys

Alauda arvensis

+

p

2.

Baltoji kielė

Motacilla alba

0

p

3.

Geltonoji kielė

Motacilla flava

+

p

4.

Kikilis

Fringilla coelebs

0

p

5.

Pilkoji pečialinda

Phylloscopus collybita

0

p

6.

Žalioji pečialinda

Phylloscopus sybiltarix

0

p

7.

Ankstyvoji pečialinda

Phylloscopus trochilus

0

p

8.

Liepsnelė

Erithaceus rubecula

0

p

9.

Juodgalvė devynbalsė

Sylvia atricapilla

0

p

10.

Pilkoji devynbalsė

Sylvia curruca

-

p

11.

Rudoji devynbalsė

Sylvia communis

-

p

12.

Juodasis strazdas

Turdus merula

0

p

13.

Strazdas giesmininkas,

Turdus philomelos

0

p

14.

Smilginis strazdas

Turdus pillaris

0

p

15.

Baltabruvis strazdas

Turdus iliacus

0

pn

16.

Didžioji zylė

Parus major

0

p

17.

Mėlynoji zylė

Parus coeruleus

0

p

18.

Paprastoji pilkoji zylė

Parus palustris

0

p

19.

Kuoduotoji zylė

Parus cristatus

0

p

20.

Mažoji krakšlė

Acrocephalus scirpaceus

n

p

21.

Ežerinė nendrinukė

Acrocephalus schoenobaenus

n

p

22.

Didžiosioji antis

Anas platyrhynchos

n

p

23.

Mažoji gulbė

Cygnus columbianus

0

mg

24.

Gulbė giesmininkė

Cygnus cygnus

0

mg

25.

Gulbė nebylė

Cygnus olor

0

p

26.

Nendrinė vištelė

Gallinula chloropus

n

p

27.

Sketsakalis

Falco subuteo

LRK

0

pn

28.

Jūrinis erelis

Heliaeetus albicila

LRK, N2000II,

0

Pn,m

29.

Dirvoninis kalviukas

Anthus campestris

LRK, N2000

+

p

30.

Miškinis kalviukas

Anthus trivialis

0

p

31.

Pievinis kalviukas

Anthus pratensis

+

p

32.

Kiauliukė

Saxicola rubetra

+

p

33.

Paprastoji medšarkė

Lanius collurio

-

p

34.

Plėšrioji medšarkė

Lanius excubitor

0

pn

35.

Pelėsakalis

Falco tinnunculus

LRK

+

pn

36.

Paukštvanagis

Acipiter nisus

37.

Vištvanagis

Acipiter gentilis

0

pn

38.

Naminė pelėda

Strix aluco

+

p

39.

Mažasis apuokas

Asio otus

n

pn

40.

Balinė pelėda

Asio flammeus

+

Ž,m

41.

Paprastasis suopis

Buteo buteo

+

p

42.

Nendrinė lingė

Circus aeroginosus

n

pn

43.

Pilkoji varna

Corvus corone

0

p

44.

Kranklys

Corvus corax

0

p

45.

Kuosa

Corvus monedula

0

p

46.

Slanka

Scolopax rusticola

0

p

47.

Varnėnas

Sturnus vulgaris

0

p

48.

Margasparnė musinukė

Ficedula Hypoleuca

0

p

49.

Pilkoji musinukė

Muscucapa striata

0

p

50.

Perkūno oželis

Gallinago gallinago

0

p

51.

Langinė kregždė

Delichon urbica

0

pn

52.

Šelmeninė kregždė

Hirundo rustica

0

pn

53.

Čiurlys

Apus apus

0

pn

54.

Alksninukas

Carduelis spinus

0

p

55.

žaliukė

Carduelis chloris

0

p

56.

Čivylis

Carduelis cannabina

0

p

57.

dagilis

Carduelis carduelis

0

p

58.

Karetaite

Troglodytes troglodytes

0

p

59.

Bukutis

Sita europea

0

p

60.

Liputis

Certhia familaris

0

p

61.

Baltasis gandras

Ciconia ciconia

N2000

0

p

62.

Juodasis gandras

Ciconia nigra

LRK, N2000

0

m

63.

Pilkoji gervė

Grus grus

LRK, N2000

0

P, m

64.

Pilkasis garnys

Ardea cinerea

0

m

65.

Krantinis tilvikas

Actitis hypoleucos

0

mg

66.

Laukys

Fulica atra

0

mg

67.

Griežlė

Crex crex

LRK, N2000

+

mg

68.

Rudgalvė kryklė

Anas crecca

0

Mg, p

69.

Dryžgalvė kryklė

Anas querquedula

0

mg

70.

Rudgalvė antis

Aythya ferina

0

mg

71.

Cyplė

Anas penelope

0

mg

72.

Smailiauodėgė antis

Anas acuta

0

mg

73.

Klykuolė

Bucephala clangula

0

mg

74.

Kuoduotoji antis

Aythya fuligula

0

mg

75.

Šaukštasnapė antis

Anas clypeata

0

mg

76.

Ledinė antis

Clangula hyemalis

0

mg

77.

Didysis dančiasnapis

Mergus merganser

0

mg

78.

Mažasis dančiasnapis

Mergus albelus

0

mg

79.

Vidutinysis dančiasnapis

Mergus serrator

0

mg

80.

Ausuotasis kragas

Podiceps cristatus

0

mg

81.

Juodakaklis kragas

Podiceps nigricolis

0

mg

82.

Juodkrūtis bėgikas

Calidris alpina

LRK,

0

mg

83.

Dirvinis sėjikas

Pluvialis apricaria

LRK

0

mg

84.

Islandinis bėgikas

Calidris canutus

0

mg

85.

Mažasis bėgikas

Calidris minuta

0

mg

86.

Jūrinis kirlikas

Charadrius hiaticula

0

p

87.

Upinis kirlikas

Charadrius dubius

0

p

88.

Sidabrinis kiras

Larus argentatus

0

mg

89.

Rudgalvis kiras

Larus ridibundus

0

mg

90.

Mažasis kiras

Larus minutus

0

mg

91.

Silkinis kiras

Larus fuscus

0

mg

92.

Paprastasis kiras

Larus canus

93.

Balnuotasis kiras

Larus marinus

0

mg

94.

Upinė žuvėdra

Sterna hirundo

0

mg

95.

Plėšrioji žuvėdra

Sterna caspia

0

mg

96.

Juodoji žuvėdra

Chlidonias niger

0

mg

97.

Mažoji žuvėdra

Sterna albifrons

0

P, mg

98.

Želmeninė žąsis

Anser fabalis

0

mg

99.

Baltakaktė žąsis

Anser albifrons

0

mg

100.

Pilkoji žąsis

Anser anser

0

mg

101.

Baltaskruostė berniklė

Branta leucopsis

0

mg

102.

Didysis baltasis garnys

Egretta alba

0

mg

103.

Naminis žvirblis

Paser domesticus

0

p

104.

Karklažvirblis

Paser montanus

0

p

105.

Šarka

Pica pica

0

p

106.

Didysis kormoranas

Phalacrocorax carbo

0

mg

107.

Erelis žuvininkas

Pandon heliaetus

LRK

0

mg

108.

Juodasis peslys

Milvus migrans

0

mg

109.

Sakalas keleivis

Falco peregrinus

0

mg

110.

Snieginė starta

Plectrophenax nivalis

0

mg

111.

Geltonoji starta

Emberiza citrinella

0

p

112.

Raudongalvė sniegena

Carpodacus erythrinus

-

p

113.

Juodgalvė sniegena

Pyrhulla pyrhulla

0

p

114.

Didžioji kuolinga

Numenius arquata

LRK

0

mg

115.

Kurapka

Coturnix coturnix

0

p

116.

Putpelė

Perdix perdix

LRK

0

mg

117.

Tulžys

Alcedo athis

LRK

0

mg

Gamtotvarkos darbų poveikis ornitofaunai

Gamtotvarkos plane numatyti darbai tiesiogiai pagerins dirvoninio kalviuko, ligutės, pievinio kalviuko, dirvinio vieversio, geltonosios kielės gyvenimo sąlygas. Netiesiogiai darys poveikį daugumai migruojančių paukščių, apsistojančių Plazės ežerėlyje nes, gamtotvarkos plane numatytus darbus atlikus, bus sudarytos sąlygos ežerėliui ilgiau išlikti atviram, neapaugusiam nendrėmis. Mat yra didelė tikimybė, kad ežerėlio pakrantei stipriai apaugus mišku, sumažės vėjo prapūtimas ir ežerėlis apžels nendrėmis. Taip pat gamtotvarkos plane numatyta veikla teigiamai turėtų paveikti pelėsakalio mitybinę bazę, nes užaugančios krūmais pievos tampa nebetinkamos šio paukščio mitybai. Jokio neigiamo poveikio ornitofaunai atlikus gamtotvarkos darbus nebus.

Žinduoliai

Stambiausias gamtotvarkos teritorijoje apsilankančių žvėrių - briedis (Alces alces). Šie žvėrys teritorijoje retkarčiais maitinasi pušų ūgliais, spygliais, jaunų pušaičių žieve.

Šernai (Sus scrofa)gyvena ir veisiasi šalia esančios Šaipių pelkės krūmynuose, dažnai lankosi gamtotvarkos teritorijoje, neretai iškasa saugomus orchidinius augalus. Už pajūrio kopų jie dažnai randa šlapių beržynų bei alksnynų, kur pasidaro purvo vonias. Traktuotini kaip darantys tam tikrą neigiamą įtaką saugomoms augalų rūšims.

Stirnos (Capreolus capreolus) mėgsta vakare išeiti į kopų pakraštį ir ganytis retuose karklynėliuose. Gamtotvarkos teritorijoje gyvena ir veisiasi apie 10 stirnų. Žiemą stirnoms stinga sultingų želmenų, todėl jos daugiau minta lapuočių šakutėmis.

Kiškių (Lepus europaeus) yra negausu dėl gana didelio lapių skaičiaus. Lapių (Vulpes vulpes) yra gausu. Žinomos 4 olos.

Rečiau galima aptikti barsuką (Meles meles), usūrinį šunį (Nyctereutes procyonoides). Iš smulkiųjų plėšrūnų gyvena kiaunės (Martes martes), šermuonėliai (Mustela erminea), žebenkštys (Mustela nivalis). Plazės ežerėlyje gyvena ondatros (Ondatra zibethica), savo trobeles stato bebrai (Castor fiber L.). Jų kaimynystėje aptikti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos ūdros (Lutra lutra) pėdsakai. Kartais pajūrio paplūdimiuose pasirodo jūrų žinduolis - ilgasnukis ruonis (Halichoerus grypus Fabricius). Tai taip pat raudonosios knygos atstovas. Smulkiųjų žinduolių – pelių, pelėnų, šikšnosparnių rūšinė sudėtis parke ištirta dar nepakankamai. Miškuose dažniausiai aptinkama geltonkaklė pelė (Apodemus flavicolis Melchior), rudasis pelėnas. Pievose pilkasis pelėnas, pilkoji pelė. Čia taip pat gyvena ir vieni mažiausių žinduolių - kirstukai (Sorex sp.).

Atkreiptinas dėmesys, kad netoli gamtotvarkos teritorijos yra apie 200 ha aptvaras, kuriame laikomi dėmėtieji elniai, danieliai, šernai. Tiesiogiai tvarkomai teritorijai šis aptvaras neturi įtakos, netiesiogiai veikia pritraukdamas žalingus saugomoms paukščių rūšims paukščius – kranklius. Gamtotvarkos darbai nedarys poveikio šiam aptvarui.

Eil.Nr

Lietuviškas rūšies pavadinimas

Lotyniškas rūšies pavadinimas

Apsaugos statusas

Gamtotvarkos darbų įtaka rūšiai: 0-nėra, n –nereikšminga, + sąlygas pagerins – sąlygas pablogins

Rūšies būklė teritorijoje (V- veisiasi, mg -migruoja, m – maitinasi,

1.

Šernas

Sus scrofa

0

M, mg, v

2.

Briedis

Alces alces

-

Mg, m

3.

Stirna

Capreolus capreolus

0

V,

4.

Kiškis

Lepus europaeus

0

V, mg

5.

Barsukas

Meles meles

0

mg

6.

Ilgasnukis ruonis

Halichoerus gryphus Fabricius

LRK

0

mg

7.

Usūrinis šuo

Nyctereutes procyonoides

0

Mg, m

8.

Kiaunės,

Martes martes,

0

V

9.

Šermuonėlis

Mustela erminea

LRK

0

V

10.

Žebenkštis

Mustela nivalis.

0

V

11.

Ūdra

Lutra lutra

0

mg

12.

geltonkaklė pelė

Apodemus flavicolis Melchior

0

V

13.

Rudasis pelėnas

-

V

14.

Pilkasis pelėnas

+

V

15.

Vandeninis pelėnas

0

V

16.

Pilkoji pelė

0

V

17.

Paprastasis kirstukas

0

V

18.

Vandeninis kirstukas

0

V

19.

Upinis bebras

0

V

Varliagyviai

Čia vyrauja sausi biotopai, smiltpievės, kopos, tačiau yra ir negilių pelkučių, ežerėlis. Netoliese yra gan didelė Šaipių pelkė. Pelkėtose balose gyvena paprastasis tritonas (Triturus vulgaris). Netoli lapuočių miškų galima pamatyti pievinę varlę (Rana temporaria), smailiasnukę varlę (Rana arvalis), kūdrinę varlę (Rana esculenta) ežerėlyje.

Sausesnėse vietose galima aptikti paprastąją rūpužę (Bufo bufo), nendrinę rupūžę (Bufo calamita), česnakę (Pelobates fuscus). Paprastųjų rupūžių pagrindinė nerštavietė – Plazės ežerėlis. Nendrinės neršia palvėje esančiose pelkutėse. Gamtotvarkos teritorija yra ir gana reto varliagyvio – česnakės gyvenimo ir veisimosi vieta. Nendrinės rupūžės ir česnakės praranda nerštavietes, nes jos užauga krūmais, todėl gamtotvarka teigiamai paveiks šias rūšis.

Eil.Nr

Lietuviškas rūšies pavadinimas

Lotyniškas rūšies pavadinimas

Apsaugos statusas

Gamtotvarkos darbų įtaka rūšiai: 0-nėra, n –nereikšminga, + sąlygas pagerins – sąlygas pablogins

Rūšies būklė teritorijoje (V- veisiasi, mg -migruoja, m – maitinasi,

1.

Paprastasis tritonas

Triturus vulgaris

+

V

2.

pievinę varlę

Rana temporaria

+

Mg, m

3.

smailiasnukę varlę

Rana arvalis,

+

V

4.

kūdrinę varlę

Rana esculenta

0

V

5.

paprastąją rūpužę

Bufo bufo

0

V

6.

Nendrinę rupūžę

Bufo calamita,

LRK, N2000 IV

+

V

7.

Česnakę

Pelobates fuscus).

N2000 IV

+

V

Gamtotvarkos darbai ženkliai teigiamai veiks rečiausių ir labiausiai saugotinų varliagyvių būklę, nes iškirtus krūmus bus išgelbėtos beapaugančios jų nerštavietės. Jokios neigiamos įtakos varliagyviams nebus.

Ropliai

Sausose aikštelėse, kopose galima pamatyti ir vikrųjį driežą (Lacerta agilis), ir tik jis renkasi drėgnesnes vietas. Miškeliuose gyvena dar vienas artimas driežų giminaitis - gluodenas (Anguis fragilis). Gamtotvarkos teritorijoje gausiai veisiasi paprastasis žaltys (Natrix natrix). Didžiausios jų sankaupos Nemirsetoje, jie mėgsta laikytis čia esančiose sodybose komposto krūvose. Pagrindinė mitybinė bazė – varliagyviams tinkamos pelkutės.

Eil.Nr

Lietuviškas rūšies pavadinimas

Lotyniškas rūšies pavadinimas

Apsaugos statusas

Gamtotvarkos darbų įtaka rūšiai: 0-nėra, n –nereikšminga, + sąlygas pagerins – sąlygas pablogins

Rūšies būklė teritorijoje (V- veisiasi, mg -migruoja, m – maitinasi,

Vikrusis driežas

Lacerta agilis

+

V

gyvavedis driežas

Lacerta viviparia

+

V

gluodenas

Anguis fragilis

0

V

paprastasis žaltys

Natrix natrix

+

V

Gamtotvarkos darbai pagerins žalčių mitybos sąlygas, nes bus išsaugotos nendrinių rupūžių nerštavietės. Jokios neigiamos įtakos varliagyviams nebus.