Mokslininkai: ar tikrai Karklės kapinaitėms gresia „mirtinas“ pavojus?

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė serija straipsnių kuriuose nerimaujama dėl intensyvaus šių klifų traukimosi, kuris grasina pasiglemžti ne tik pajūrio medžius, bet ir Karklės kapinaites („Unikalioms kapinėms Karklėje – grėsmė iš jūros“, lzinios.lt, 2013.03.05; „Karklės kapinaites gali pasiglemšti Baltijos jūra“, lrytas.lt, 2013.03.22; „Karklėje poilsiautojus baugina nuo skardžio virstančios pušys“, lrytas.lt, 2013.04.09). Gamtos tyrimų centro mokslininkų nuo 1993 m. atliekamos jūros kranto stebėsenos metu surinkti duomenys leidžia objektyviau pažvelgti į šią problemą.

Morena atsparesnė išplovimui nei smėlis, todėl dažnai stiprūs štormai didesnės žalos šioje kranto atkarpoje ir nepadaro. Klifo traukimasis nebūna nuoseklus, o vyksta etapais. Pradžioje jūros bangos audrų metu skalauja ir ardo papėdę, daro klifo šlaitą vis statesniu, kol galiausiai didelės nuošliaužos, veikiamos sunkio jėgos, nuslysta šlaitu žemyn į paplūdimį kartu su klifo viršūnėje augančiais medžiais bei krūmais. Šios nuošliaužos paplūdymyje tampa kliūtimi bangoms. Kol jūros bangos jas išskalauja, klifo šlaitas ir viršūnė nekinta. Lietuvos pajūrio klifiniuose krantuose nuošliaužų susidarymą netgi labiau įtakoja gruntinio vandens tekėjimas, išplaunantis smulkias molio daleles nei jūros bangų arda. Todėl, dažnai didelės nuošliaužos susidaro ne stiprių rudens ar žiemos audrų metu, o pavasarį – tirpstant sniegui.

Skirtinguose kranto ruožuose klifo traukimosi greičiai yra labai nevienodi. Čia apžvelgsime tik plačiausią atgarsį sulaukusias atkarpas: ties Karklės kapinaitėmis ir ties „Olando Kepure“. Labiausiai klifas traukiasi ties „Olando Kepure“. Šioje vietoje esantis aukščiausias (16-17 m) klifas per 20 metų atsitraukė maždaug 10 m, t. y. maždaug pusę metro per metus. Klifo viršūnė šioje vietoje kyla rytų kryptimi, todėl klifui traukiantis jis „nunykti“ (kaip dažnai teigiama spaudoje) negali. Priešingai, jo šlaito aukštis po truputį tik didės. Prieš 20 metų šlaito aukštis buvo apie 15 metrų – šiuo metu jis siekia apie 16-17 m.

Šiauriau „Olando Kepurės“, ties Karklės kapinaitėmis, per pastaruosius 20 metų klifo šlaitas praktiškai nepakito, tik papėdė atsitraukė maždaug vieną metrą. Toks nedidelis poslinkis per 20 metų laikotarpį neleidžia daryti išvados apie drastiškai besitraukiantį klifą šioje vietoje. Todėl teiginiai, neva, klifas ties kapinaitėmis traukiasi apie 1-2 metrus per metus, nėra pagrįsti. Net praūžę „Anatolijaus“ (1999 m.) ir „Ervino“ (2005 m.) uraganai ryškesnio pėdsako čia nepaliko. Priešingai, šlaite gerai įsitvirtino žolė, krūmai ir medžiai, t. y. klifas „apmirė“, todėl šlaitas šiuo metu netgi žymiai stabilesnis nei prieš 20 metų.

Pastaruosius maždaug 20 metų morenos klifas ties Karklės kapinaitėmis nepatyrė didesnių pokyčių. Net praūžę „Anatolijaus“ (1999 m.) ir „Ervino“ (2005 m.) uraganai ryškesnio pėdsako čia nepaliko. (nuotraukos D. Jarmalavičiaus)

Taigi, Gamtos tyrimų centro mokslininkų tyrimai rodo, kad dar ankstoka skambinti pavojaus varpais dėl plaunamų Karklės kapinaičių. Žinoma, negalima griežtai teigti, kad šios tendencijos nesikeis ateityje, tačiau, jei krantas ties kapinaitėmis ir imtų sparčiai trauktis, vietinių gyventojų spaudoje pasiūlytas akmenų surykiavimas klifo papėdėje kranto vystymosi tendencijų nepakeistų. Tiesiog po kurio laiko jie liktų gulėti vandenyje.

„Pergyvenant“ dėl žūstančių medžių ties „Olando Kepure“ reikėtų pastebėti, kad morenos klifai ne vienintelė vieta, kur paplauti virsta medžiai. Tai galima matyti upių šlaituose, kur besigraužianti upės vaga ardo šlaitus. Bet juk niekas negalvoja išbetonuoti upių vagų, kad jos negilintų vingių. Panašiai užmarštin nuėjo ir svarstymai apie bandymus „atjauninti“ Čepkelių raistą ar pasitelkiant galingus vėjo ventiliatorius sustabdyti Nidos didžiųjų kopų žemėjimą. Natūraliai kintantis kraštovaizdis yra savaime žavus ir bandymai išlaikyti jį nekintamą gali tik padidinti problemų ratą.

Pabaigoje būtina paminėti, kad prie klifo ardos prisideda ir žmogus. Ne visi lankytojai supranta, kad laipiojimas šlaitais didina nuošliaužų tikimybę, ką jau kalbėti apie ekstremalių pojūčių mėgėjus bandančius leistis „Olando kepurės“ šlaitais dviračiais. Nereikėtų išsivežti iš paplūdimio ir riedulių. Pravartu paminėti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama rinkti, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip puse kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis. Pagarbus požiūris į mus supančia aplinką leis dar ne vienerius metus grožėtis šia Lietuvoje egzotiška kranto atkarpa nenaudojant drastiškų krantosaugos priemonių.

http://grynas.delfi.lt/aplinka/mokslininkai-ar-tikrai-karkles-kapinaitems-gresia-mirtinas-pavojus.d?id=61340451#ixzz2yNF0dkJq